Detali paieška
Išorinės paslaugos
Raštija.lt
Rasti išteklių įrašai (7)
nelemtas padaras
Kraunama...
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Anglų kalba - vagabond
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Anglų kalba - varmint
Lietuvių–anglų kalbų žodynas
nenáudėl‖is
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
nelemtas, niekam tikęs žmogus ar šiaip koks padaras
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
Varyk prie darbo šitą ~į. Pelės – didelės mūsų laukų ~ės
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
nelémt‖as
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
prastas, nelabas, netikęs
Iliustracinis (-iai) pavyzdys (-žiai)
Daugiau informacijos
N. žmogus. ~i̇̀ laikai. N. padaras (apie išdykėlį, neklaužadą).
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
varmint
Kraunama...
Anglų–lietuvių kalbų žodynas
vagabond
Kraunama...
1
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Lietuvių kalba - bastūnas; valkata
2
Reikšmė
Atitikmuo (-ys)
Daugiau informacijos
Lietuvių kalba - nenaudėlis; nelemtas padaras
Anglų–lietuvių kalbų žodynas
ištvėri̇̀mas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
1 tvėri̇̀mas sm. (2) P.Skar, DŽ, NdŽ, tvė́rimas (1) Dk, KŽ, Rdn, Šv → 1 tverti:
1. Torų tvė́rimas a bobos darbas? DūnŽ. Tokiuo tavo tvėrimù visos tvoros gali būt netvertos Kp. Patys sodiškiai nuteis už torų netvė́rimą Pp. Tas tvė́rimas brangiau kainuo[ja] kaip vištos Žr. Kiek tai būtų medegos troboms, malkoms ir tvėrimui … tvorų A1885,47.
2. NdŽ.
3. SD139, KŽ tvora; aptvaras, užtvaras.
4. NdŽ → 1 tverti 6.
5. SD375, Sut, N, KŽ → 1 tverti 11: Angelų tvėri̇̀mas NdŽ. Joks atsitikimas neprisiliečia teip arti prie tvėrimo galybės kaip moterystė Blv.
6. padaras: Anas (velnias) pradėjo tvert tvėrimùs Ds.
7. KŽ → 1 tverti 12.
8. psn. kūrinys: Praslinko, teisybė, jau tie baisūs literatui – dailininkui laikai, kuomet išleidęs pasaulin kokį tvėrimėlį klausais… ir nieko… nieko!.. Pt.
9. KŽ → 1 tverti 13: Yra tai valstybės tvėrimo gadynė A.Janul. Kultūros tvėrimas ir tvarkymas rš.
| refl.: Nauji, nekaustyti vežimo ratai, matyt, dar nuo kolūkio tvėrimosi metų užkelti [ant aukšto] V.Bub. Didi nauda iš tvėrimos draugysčių TS1899,11.
10. prk. prigimtis, būdas: Vyrų tokis tvėri̇̀mas, jų turi būt viršus Drsk.
1 aptvėri̇̀mas sm. (2) DŽ1, aptvė́rimas (1) KŽ
1. NdŽ → 1 aptverti 1: Aptvėrimas pylimais ŽŪŽ154. Šulinio aptvėrimu niekas nesirūpino P.Cvir. Pirkau vielų aptvė́rimui Jrb. Penki šimtai litų kaštavo sodo aptvėri̇̀mas Pc. Ta [naujoji] gyvenvietė tokia ubagiška, tas aptvėri̇̀mas – viskas išvien Sdb.
| prk.: Žmonių rūpesčių turėtų būti aptvėrimas sveikatos nuo visko, kas jai gali kenkti V.Kudir.
| refl. DŽ1, KŽ.
ǁ N užtvara, turėklai ir pan.: Tuneliai, tiltai, taip pat aptvėrimai (turėklai, apkalai, atkraščiai) turi būti visada sutvarkyti rš.
2. SD1119, Sut, N, NdŽ tvora: Duktė nudažė [tėvo kapo] aptvėri̇̀mą Dg.
3. SD1119, Sut, N aptverta vieta, aptvaras: Aplink didelį miško plotą ėjo toji virvė. Aptvėrimo vidury – aikštelė šokiams J.Balt. Seminarijos teritorija pratįso, imdama gerą dalį kunigaikščių pilies teritorijos su dalimi jos aptvėrimo Vaižg.
4. Sut → 1 aptverti 5: Nuo rožės tai da nukalbėjimas ir tas aptvėri̇̀mas (girnašluosčiu), ir sugydydavo Plvn.
1 atitvėri̇̀mas sm. (2)
1. DŽ1 → 1 atitverti 1.
2. atitverta vieta: Prieky kluono atatvėri̇̀mas – prieklaimė Smal.
1 įtvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ, įtvė́rimas (1) KŽ
1. BŽ45, NdŽ, KŽ → 1 įtverti 5: Duodavo buteliuką už ilgakotės įtvėri̇̀mą Kp. Tokiu įtvė́rimu nepjausi Kal.
| refl. NdŽ.
2. Ds žr. tvėrė 1: Dalgio įtvėri̇̀mą lengva pakeist Pmp.
3. žr. tvėrė 2: Be įtvė́rimo nepaarsi Pj.
4. Db → 1 įtverti 6.
5. aptverta vieta, užtvaras: Intvėri̇̀mai padaryta dėt šiaudam, pašaram DrskŽ.
6. gyvenimas, ūkis: Jie turia gerą įtvė́rimą, gerą ūkikę Vlkš.
1 ištvėri̇̀mas sm. (2)
1. S.Dauk, M, NdŽ → 1 ištverti 1.
2. → 1 ištverti 6: [Žiedai] palengvina dalgio įtvėrimą ir ištvėrimą rš.
1 nutvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. → 1 nutverti 1.
2. → 1 nutverti 5.
1 patvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ → 1 patverti 1, 2, 3.
1 pértvėrimas sm. (1) KŽ, PolŽ1214, pertvė́rimas (1) KŽ, pertvėri̇̀mas (2) Antš
1. SD1143, SD294, N, Amb, DŽ, NdŽ, KŽ pertvara: Tik arklys skuokt per pértvėrimą daržan Prng. Stubo[je] yr pértvėrimų Žal. Reiks pártvėrimą padaryti, ir būs vietos viskam supilti Vvr. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Partvėrimas Sut.
2. NdŽ, DŽ1 → 1 pertverti 3.
| refl. NdŽ.
3. NdŽ → 1 pertverti 6: Už tą vieną pártvėrimą šimtą litų [sumokėjau] Šts. Kasdien važinėjau pertvėri̇̀man Slm. Nebejau nė į pártvėrimą, išgijo savie – i stipčioju Bdr.
| refl. NdŽ.
4. KŽ → 1 pertverti 8.
1 pritvėri̇̀mas sm. (2); Sut → 1 pritverti 6: Christus nebjauris pritvėrimo žaizdos DP54.
1 sutvėri̇̀mas sm. (2) DŽ, sutvė́rimas (1) K, KŽ
1. NdŽ → 1 sutverti 5.
2. NdŽ → 1 sutverti 6.
| refl. NdŽ.
ǁ Sutvėrimas su gluosniais sugydo parlūžusį kaulą Gršl.
| refl. NdŽ.
3. sujungimas, pritvirtinimas, pritaisymas: Kurgi laikysis tokių rąstelių sienos be jokio sutvėri̇̀mo Kp.
| refl.: Susitvė́rimas, sukibimas KII383.
4. Q113, SD356, R93, MŽ122, Sut, S.Stan, N, K, M, J, LL65 → 1 sutverti 10: Pasaulio sutvėri̇̀mas NdŽ. Dėkavokimėg tam tai Ponui Dievui, tėvui mūsų, už geradėjystę sutvėrimo mūsų PK16. Nuog pradžios sutvėrimo to svieto visi esme ant jo baisios pavadinti tiesos SPI3. Nuog pradžios sutvėrimo Dievas sutvėrė juos vyrišku ir moterišku Ch1Mr10,6. Vis[a] pasiliekt kaip iš pradžios sutvėrimo (orig. sutvėrimu) buvo VlnE133. Senas dastamentas tur savėp apreiškimus Dievo nu sutvėrimo pasaulės lig gadynės Kristaus Viešpaties M.Valanč. Pradžioj, pirmą naktį po sutvėrimo, visi gyvulėliai, kur katras gulėjęs, tokius ir plaukus apturėjęs BsMtI11. Po sutvėrimo pasaulės daugel svieto prisiveisė Sln.
| refl.: Tie visi daiktai paslėpė savyje ir užlaikė saulės šilumą nuo pat susitvėrimo Blv.
5. Q152,213, SD1176, H179, R, MŽ, P, Sut, N, KI513, M, NdŽ kas sukurta (ppr. gyva būtybė, padaras): Dievs, … svietą šį sutverdams ir budavodams, daugel tūkstančių gyvų sutvė́rimų leido ir kožnam savo valgį bei gyvatą paskyrė K.Donel. Vyrai tegyvena pagal sumnenės kaip silpnam sutvėrimui motriškam čėstį priduodami Mž33. Dievas sutvėrė mane drauge su visais sutvėrimais Vln17. Sutvėrėjas stojas sutvėrimù DP39. Yra kitas gerbimas ir kloniojimas, ir garbė sutvė́rimui prideranti DP536. O stojos [angelas] ižgi ano mielo sutvėrimo sutvėrimu amžinai nuog pono savo prakeiktu ir nuobodum MP84. Didi ir patiešingi yra žodžiai Pono ir ižganytojo mūsų, kuriuos čionai mūsump biednop sutvėrimop … bylo MP112. Nupuolęs sutvėrimas tavas PK26. Iš tų knygų sūdis klausdamasis … teipagi ir kitiemus sutvėrimamus, kam neprisiveizdėjom SPI17. Eikit po cielą svietą, apisakykit evangeliją visiemus sutvėrimamus Ch1Mr16,15.
| Visi daiktai, kurie želia, yra sutvėrimai augantys TS1901,2-3. Du tiktai sutvėrimu tegal raminti ugnį, beje [v]anduo ir žemė S.Dauk. Taip dabar tie trys sutvėrimai – kosulys, batai ir pilvas, … vos ne vos iškentėjo kaip sunkiai savo nevalioj DS248. Visas sutvėrimas tai vindas vadinas, ir beigta Pgg.
ǁ menkas gyvūnas, padaras: Sutvėri̇̀mas stipras žuvelė, ana šaltakraujė Ob. Višta – landus sutvėri̇̀mas Gs. Žiemą miške gyvo sutvėrimo nerasi Dkš. Per žiurkę nėra sutvėrimo špėtnesnio Jnšk. Gal nelabai geras sutvėri̇̀mas to gyvatė, kad prie lojojimo priklauso Pl. Žiūrėsiu, kas čia do sutvėri̇̀mas – pacukas! Jsv. Kas ten par sutvėri̇̀mą!? Rz. Toks pat žmogus kaip i mas, sutvėri̇̀mas, vis tiek Dievo sutverti visi Rt. Gražybė šito sutvėri̇̀mo praklento – nėr kaip pykt Kp. Nelemtas sutvėrimas, žmogpalaikis LL67. Bjaurus sutvėri̇̀mas tas mano senis, o ant senatvės – viškiai Mžš. Piktas sutvėri̇̀mas aš Šmn. Na tai sutvėri̇̀mas: vėl iki dvylikos gausim laukt Smln. Aš kaimo sutvėri̇̀mas, tai į kaimą ir žiūriu PnmA. Visi gyvi sutvėrimai turi turėt liežuvį BsPI51. Tai inkyrùs sutvėrimė̃lis! (apie priešgyną moterį) Krok. Dovydas pasigailėjo dvejų metų sutvėrimėlio (mergaitės) ir parsivedė į namus S.Zob. Juns maži, smulkūs sutvėrimeliai ir taip saldžiai giestat! I.
^ Visi esam Dievo sutvėri̇̀mai Trgn. Dievo sutvėrimas, o į velnią panašus KrvP(Ps).
6. sing. col. Ev, I, SkvMr16,15 visa, kas sukurta (ppr. visa, kas gyva): Ką ženklina žodžiai: „visam sutvėrimui“? Visus žmones viso svieto A.Baran. Persakykite evangeliją visam sutvė́rimui DP225. Nesa yra Viešpatis mūsų ir mistras mūsų, ir Dievas mūsų, o mes sutvė́rimu ir tarnais ir mokytiniais jo DP528. Garbą tau duost bei visas dangus ir kožnas žmogus smertelnas ir visas sutvėrimas Mž161. Tą meilę apgręžė par prabangą sutvėrimop ir niekaniekiump to pasaulio, užmiršęs sutvėrėjį savą DK122. [Ponas,] kursai duost penukšlą visamui sutvėrimui Vln38. Ne tiktai jį mylėjo žmonės, bet ir visas sutvėrimas: paukščiai, žvėriai, medžiai LTR. Saulė užeina visą sutvėrimą LB167. Tada jaučiam kvepėjimą, sutvėrimo atgijimą (d.) Nm.
| Drebėjo po jo akimis visas sutvėrimas: dangus, žemė, marios, padangės MP122.
ǁ menki padarai: Skruzdėlės labai gudrus sutvėrimas J.Balč.
7. → 1 sutverti 11: Pirmutinis praktikos uždavinys … buvo žemaitiškos literatūros sutvėrimas LTI520.
8. Krš → 1 sutverti 12: Pryš kolūkio sutvė́rimą mašinų atsirado DūnŽ. Nū kolkozo sutvė́rimo čia tebesu Pvn.
| refl. NdŽ, Vvr, Krt, Sdb, Kp: Aš gimiau Lietuvos susitvė́rimu Lk. Daba trigubai daugiau primelžiam pieno kai pradžio[je] kolūkio susitvėri̇̀mo Lnkv. Nū pat kolūkio susitvė́rimo raštinė[je] sėda Šv. „Tėvynės sargas“ praneša apie susitvėrimą Lietuvoje draugystės „Skaitymo knygų ir laikraščių bei jų platinimo“ rš.
9. prk. prigimtis, būdas: Jis žydiškas, žydiško sutvėri̇̀mo Pbr. Ant sutvėri̇̀mo gražus būtų žmogus, ale teip tai neteisingas Lnkv. Tas vaikas iš viso sutvėri̇̀mo mamos (panašus į mamą) Upn.
10. sandara: Pramušei ledą – radai sidabrą, pramušei sidabrą – radai auksą: itai kiaušinio sutvėri̇̀mas Klt.
11. Kv, NmŽ tarpkojis; lyties organai: Kas par sijonai dabar?! Pasilenks – visas sutvėrimas matomas Šts. Trumpu sijonu mergė tūpės – ir sutvėrimas matyti Nt. Nekokios dab[ar] tos kelnės y[ra] – visi sutvėri̇̀mai matyties End.
1 užtvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ, DŽ1; LL125,304
1. → 1 užtverti 1: Už užtvė́rimą brãškės munie (juok.) Vn.
| refl. NdŽ.
2. tvora: Sulig tum užtvė́rimu muno arai Klk. Kap davė [mašina], visus užtvėrimùs velniop nunešė Prn. Kapų užtvėrimai sp. Ažutvėrimas SD1207.
3. KŽ užtverta vieta, aptvaras: Ažtvėri̇̀mas te toks gale yra teliokam Klt. Čia geri užtvė́rimai vištums DūnŽ.
4. refl. NdŽ → 1 užtverti 3 (refl.).
5. NdŽ, FzŽ375 → 1 užtverti 7: Užtvėrimo įrenginys SkŽ341.
6. Sut, NdŽ kuo sudaroma kliūtis, užtvara, užkardas.
1. Torų tvė́rimas a bobos darbas? DūnŽ. Tokiuo tavo tvėrimù visos tvoros gali būt netvertos Kp. Patys sodiškiai nuteis už torų netvė́rimą Pp. Tas tvė́rimas brangiau kainuo[ja] kaip vištos Žr. Kiek tai būtų medegos troboms, malkoms ir tvėrimui … tvorų A1885,47.
2. NdŽ.
3. SD139, KŽ tvora; aptvaras, užtvaras.
4. NdŽ → 1 tverti 6.
5. SD375, Sut, N, KŽ → 1 tverti 11: Angelų tvėri̇̀mas NdŽ. Joks atsitikimas neprisiliečia teip arti prie tvėrimo galybės kaip moterystė Blv.
6. padaras: Anas (velnias) pradėjo tvert tvėrimùs Ds.
7. KŽ → 1 tverti 12.
8. psn. kūrinys: Praslinko, teisybė, jau tie baisūs literatui – dailininkui laikai, kuomet išleidęs pasaulin kokį tvėrimėlį klausais… ir nieko… nieko!.. Pt.
9. KŽ → 1 tverti 13: Yra tai valstybės tvėrimo gadynė A.Janul. Kultūros tvėrimas ir tvarkymas rš.
| refl.: Nauji, nekaustyti vežimo ratai, matyt, dar nuo kolūkio tvėrimosi metų užkelti [ant aukšto] V.Bub. Didi nauda iš tvėrimos draugysčių TS1899,11.
10. prk. prigimtis, būdas: Vyrų tokis tvėri̇̀mas, jų turi būt viršus Drsk.
1 aptvėri̇̀mas sm. (2) DŽ1, aptvė́rimas (1) KŽ
1. NdŽ → 1 aptverti 1: Aptvėrimas pylimais ŽŪŽ154. Šulinio aptvėrimu niekas nesirūpino P.Cvir. Pirkau vielų aptvė́rimui Jrb. Penki šimtai litų kaštavo sodo aptvėri̇̀mas Pc. Ta [naujoji] gyvenvietė tokia ubagiška, tas aptvėri̇̀mas – viskas išvien Sdb.
| prk.: Žmonių rūpesčių turėtų būti aptvėrimas sveikatos nuo visko, kas jai gali kenkti V.Kudir.
| refl. DŽ1, KŽ.
ǁ N užtvara, turėklai ir pan.: Tuneliai, tiltai, taip pat aptvėrimai (turėklai, apkalai, atkraščiai) turi būti visada sutvarkyti rš.
2. SD1119, Sut, N, NdŽ tvora: Duktė nudažė [tėvo kapo] aptvėri̇̀mą Dg.
3. SD1119, Sut, N aptverta vieta, aptvaras: Aplink didelį miško plotą ėjo toji virvė. Aptvėrimo vidury – aikštelė šokiams J.Balt. Seminarijos teritorija pratįso, imdama gerą dalį kunigaikščių pilies teritorijos su dalimi jos aptvėrimo Vaižg.
4. Sut → 1 aptverti 5: Nuo rožės tai da nukalbėjimas ir tas aptvėri̇̀mas (girnašluosčiu), ir sugydydavo Plvn.
1 atitvėri̇̀mas sm. (2)
1. DŽ1 → 1 atitverti 1.
2. atitverta vieta: Prieky kluono atatvėri̇̀mas – prieklaimė Smal.
1 įtvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ, įtvė́rimas (1) KŽ
1. BŽ45, NdŽ, KŽ → 1 įtverti 5: Duodavo buteliuką už ilgakotės įtvėri̇̀mą Kp. Tokiu įtvė́rimu nepjausi Kal.
| refl. NdŽ.
2. Ds žr. tvėrė 1: Dalgio įtvėri̇̀mą lengva pakeist Pmp.
3. žr. tvėrė 2: Be įtvė́rimo nepaarsi Pj.
4. Db → 1 įtverti 6.
5. aptverta vieta, užtvaras: Intvėri̇̀mai padaryta dėt šiaudam, pašaram DrskŽ.
6. gyvenimas, ūkis: Jie turia gerą įtvė́rimą, gerą ūkikę Vlkš.
1 ištvėri̇̀mas sm. (2)
1. S.Dauk, M, NdŽ → 1 ištverti 1.
2. → 1 ištverti 6: [Žiedai] palengvina dalgio įtvėrimą ir ištvėrimą rš.
1 nutvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. → 1 nutverti 1.
2. → 1 nutverti 5.
1 patvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ → 1 patverti 1, 2, 3.
1 pértvėrimas sm. (1) KŽ, PolŽ1214, pertvė́rimas (1) KŽ, pertvėri̇̀mas (2) Antš
1. SD1143, SD294, N, Amb, DŽ, NdŽ, KŽ pertvara: Tik arklys skuokt per pértvėrimą daržan Prng. Stubo[je] yr pértvėrimų Žal. Reiks pártvėrimą padaryti, ir būs vietos viskam supilti Vvr. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Partvėrimas Sut.
2. NdŽ, DŽ1 → 1 pertverti 3.
| refl. NdŽ.
3. NdŽ → 1 pertverti 6: Už tą vieną pártvėrimą šimtą litų [sumokėjau] Šts. Kasdien važinėjau pertvėri̇̀man Slm. Nebejau nė į pártvėrimą, išgijo savie – i stipčioju Bdr.
| refl. NdŽ.
4. KŽ → 1 pertverti 8.
1 pritvėri̇̀mas sm. (2); Sut → 1 pritverti 6: Christus nebjauris pritvėrimo žaizdos DP54.
1 sutvėri̇̀mas sm. (2) DŽ, sutvė́rimas (1) K, KŽ
1. NdŽ → 1 sutverti 5.
2. NdŽ → 1 sutverti 6.
| refl. NdŽ.
ǁ Sutvėrimas su gluosniais sugydo parlūžusį kaulą Gršl.
| refl. NdŽ.
3. sujungimas, pritvirtinimas, pritaisymas: Kurgi laikysis tokių rąstelių sienos be jokio sutvėri̇̀mo Kp.
| refl.: Susitvė́rimas, sukibimas KII383.
4. Q113, SD356, R93, MŽ122, Sut, S.Stan, N, K, M, J, LL65 → 1 sutverti 10: Pasaulio sutvėri̇̀mas NdŽ. Dėkavokimėg tam tai Ponui Dievui, tėvui mūsų, už geradėjystę sutvėrimo mūsų PK16. Nuog pradžios sutvėrimo to svieto visi esme ant jo baisios pavadinti tiesos SPI3. Nuog pradžios sutvėrimo Dievas sutvėrė juos vyrišku ir moterišku Ch1Mr10,6. Vis[a] pasiliekt kaip iš pradžios sutvėrimo (orig. sutvėrimu) buvo VlnE133. Senas dastamentas tur savėp apreiškimus Dievo nu sutvėrimo pasaulės lig gadynės Kristaus Viešpaties M.Valanč. Pradžioj, pirmą naktį po sutvėrimo, visi gyvulėliai, kur katras gulėjęs, tokius ir plaukus apturėjęs BsMtI11. Po sutvėrimo pasaulės daugel svieto prisiveisė Sln.
| refl.: Tie visi daiktai paslėpė savyje ir užlaikė saulės šilumą nuo pat susitvėrimo Blv.
5. Q152,213, SD1176, H179, R, MŽ, P, Sut, N, KI513, M, NdŽ kas sukurta (ppr. gyva būtybė, padaras): Dievs, … svietą šį sutverdams ir budavodams, daugel tūkstančių gyvų sutvė́rimų leido ir kožnam savo valgį bei gyvatą paskyrė K.Donel. Vyrai tegyvena pagal sumnenės kaip silpnam sutvėrimui motriškam čėstį priduodami Mž33. Dievas sutvėrė mane drauge su visais sutvėrimais Vln17. Sutvėrėjas stojas sutvėrimù DP39. Yra kitas gerbimas ir kloniojimas, ir garbė sutvė́rimui prideranti DP536. O stojos [angelas] ižgi ano mielo sutvėrimo sutvėrimu amžinai nuog pono savo prakeiktu ir nuobodum MP84. Didi ir patiešingi yra žodžiai Pono ir ižganytojo mūsų, kuriuos čionai mūsump biednop sutvėrimop … bylo MP112. Nupuolęs sutvėrimas tavas PK26. Iš tų knygų sūdis klausdamasis … teipagi ir kitiemus sutvėrimamus, kam neprisiveizdėjom SPI17. Eikit po cielą svietą, apisakykit evangeliją visiemus sutvėrimamus Ch1Mr16,15.
| Visi daiktai, kurie želia, yra sutvėrimai augantys TS1901,2-3. Du tiktai sutvėrimu tegal raminti ugnį, beje [v]anduo ir žemė S.Dauk. Taip dabar tie trys sutvėrimai – kosulys, batai ir pilvas, … vos ne vos iškentėjo kaip sunkiai savo nevalioj DS248. Visas sutvėrimas tai vindas vadinas, ir beigta Pgg.
ǁ menkas gyvūnas, padaras: Sutvėri̇̀mas stipras žuvelė, ana šaltakraujė Ob. Višta – landus sutvėri̇̀mas Gs. Žiemą miške gyvo sutvėrimo nerasi Dkš. Per žiurkę nėra sutvėrimo špėtnesnio Jnšk. Gal nelabai geras sutvėri̇̀mas to gyvatė, kad prie lojojimo priklauso Pl. Žiūrėsiu, kas čia do sutvėri̇̀mas – pacukas! Jsv. Kas ten par sutvėri̇̀mą!? Rz. Toks pat žmogus kaip i mas, sutvėri̇̀mas, vis tiek Dievo sutverti visi Rt. Gražybė šito sutvėri̇̀mo praklento – nėr kaip pykt Kp. Nelemtas sutvėrimas, žmogpalaikis LL67. Bjaurus sutvėri̇̀mas tas mano senis, o ant senatvės – viškiai Mžš. Piktas sutvėri̇̀mas aš Šmn. Na tai sutvėri̇̀mas: vėl iki dvylikos gausim laukt Smln. Aš kaimo sutvėri̇̀mas, tai į kaimą ir žiūriu PnmA. Visi gyvi sutvėrimai turi turėt liežuvį BsPI51. Tai inkyrùs sutvėrimė̃lis! (apie priešgyną moterį) Krok. Dovydas pasigailėjo dvejų metų sutvėrimėlio (mergaitės) ir parsivedė į namus S.Zob. Juns maži, smulkūs sutvėrimeliai ir taip saldžiai giestat! I.
^ Visi esam Dievo sutvėri̇̀mai Trgn. Dievo sutvėrimas, o į velnią panašus KrvP(Ps).
6. sing. col. Ev, I, SkvMr16,15 visa, kas sukurta (ppr. visa, kas gyva): Ką ženklina žodžiai: „visam sutvėrimui“? Visus žmones viso svieto A.Baran. Persakykite evangeliją visam sutvė́rimui DP225. Nesa yra Viešpatis mūsų ir mistras mūsų, ir Dievas mūsų, o mes sutvė́rimu ir tarnais ir mokytiniais jo DP528. Garbą tau duost bei visas dangus ir kožnas žmogus smertelnas ir visas sutvėrimas Mž161. Tą meilę apgręžė par prabangą sutvėrimop ir niekaniekiump to pasaulio, užmiršęs sutvėrėjį savą DK122. [Ponas,] kursai duost penukšlą visamui sutvėrimui Vln38. Ne tiktai jį mylėjo žmonės, bet ir visas sutvėrimas: paukščiai, žvėriai, medžiai LTR. Saulė užeina visą sutvėrimą LB167. Tada jaučiam kvepėjimą, sutvėrimo atgijimą (d.) Nm.
| Drebėjo po jo akimis visas sutvėrimas: dangus, žemė, marios, padangės MP122.
ǁ menki padarai: Skruzdėlės labai gudrus sutvėrimas J.Balč.
7. → 1 sutverti 11: Pirmutinis praktikos uždavinys … buvo žemaitiškos literatūros sutvėrimas LTI520.
8. Krš → 1 sutverti 12: Pryš kolūkio sutvė́rimą mašinų atsirado DūnŽ. Nū kolkozo sutvė́rimo čia tebesu Pvn.
| refl. NdŽ, Vvr, Krt, Sdb, Kp: Aš gimiau Lietuvos susitvė́rimu Lk. Daba trigubai daugiau primelžiam pieno kai pradžio[je] kolūkio susitvėri̇̀mo Lnkv. Nū pat kolūkio susitvė́rimo raštinė[je] sėda Šv. „Tėvynės sargas“ praneša apie susitvėrimą Lietuvoje draugystės „Skaitymo knygų ir laikraščių bei jų platinimo“ rš.
9. prk. prigimtis, būdas: Jis žydiškas, žydiško sutvėri̇̀mo Pbr. Ant sutvėri̇̀mo gražus būtų žmogus, ale teip tai neteisingas Lnkv. Tas vaikas iš viso sutvėri̇̀mo mamos (panašus į mamą) Upn.
10. sandara: Pramušei ledą – radai sidabrą, pramušei sidabrą – radai auksą: itai kiaušinio sutvėri̇̀mas Klt.
11. Kv, NmŽ tarpkojis; lyties organai: Kas par sijonai dabar?! Pasilenks – visas sutvėrimas matomas Šts. Trumpu sijonu mergė tūpės – ir sutvėrimas matyti Nt. Nekokios dab[ar] tos kelnės y[ra] – visi sutvėri̇̀mai matyties End.
1 užtvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ, DŽ1; LL125,304
1. → 1 užtverti 1: Už užtvė́rimą brãškės munie (juok.) Vn.
| refl. NdŽ.
2. tvora: Sulig tum užtvė́rimu muno arai Klk. Kap davė [mašina], visus užtvėrimùs velniop nunešė Prn. Kapų užtvėrimai sp. Ažutvėrimas SD1207.
3. KŽ užtverta vieta, aptvaras: Ažtvėri̇̀mas te toks gale yra teliokam Klt. Čia geri užtvė́rimai vištums DūnŽ.
4. refl. NdŽ → 1 užtverti 3 (refl.).
5. NdŽ, FzŽ375 → 1 užtverti 7: Užtvėrimo įrenginys SkŽ341.
6. Sut, NdŽ kuo sudaroma kliūtis, užtvara, užkardas.
Lietuvių kalbos žodynas
sutvėri̇̀mas
Kraunama...
Apibrėžtis
Kraunama...
1 tvėri̇̀mas sm. (2) P.Skar, DŽ, NdŽ, tvė́rimas (1) Dk, KŽ, Rdn, Šv → 1 tverti:
1. Torų tvė́rimas a bobos darbas? DūnŽ. Tokiuo tavo tvėrimù visos tvoros gali būt netvertos Kp. Patys sodiškiai nuteis už torų netvė́rimą Pp. Tas tvė́rimas brangiau kainuo[ja] kaip vištos Žr. Kiek tai būtų medegos troboms, malkoms ir tvėrimui … tvorų A1885,47.
2. NdŽ.
3. SD139, KŽ tvora; aptvaras, užtvaras.
4. NdŽ → 1 tverti 6.
5. SD375, Sut, N, KŽ → 1 tverti 11: Angelų tvėri̇̀mas NdŽ. Joks atsitikimas neprisiliečia teip arti prie tvėrimo galybės kaip moterystė Blv.
6. padaras: Anas (velnias) pradėjo tvert tvėrimùs Ds.
7. KŽ → 1 tverti 12.
8. psn. kūrinys: Praslinko, teisybė, jau tie baisūs literatui – dailininkui laikai, kuomet išleidęs pasaulin kokį tvėrimėlį klausais… ir nieko… nieko!.. Pt.
9. KŽ → 1 tverti 13: Yra tai valstybės tvėrimo gadynė A.Janul. Kultūros tvėrimas ir tvarkymas rš.
| refl.: Nauji, nekaustyti vežimo ratai, matyt, dar nuo kolūkio tvėrimosi metų užkelti [ant aukšto] V.Bub. Didi nauda iš tvėrimos draugysčių TS1899,11.
10. prk. prigimtis, būdas: Vyrų tokis tvėri̇̀mas, jų turi būt viršus Drsk.
1 aptvėri̇̀mas sm. (2) DŽ1, aptvė́rimas (1) KŽ
1. NdŽ → 1 aptverti 1: Aptvėrimas pylimais ŽŪŽ154. Šulinio aptvėrimu niekas nesirūpino P.Cvir. Pirkau vielų aptvė́rimui Jrb. Penki šimtai litų kaštavo sodo aptvėri̇̀mas Pc. Ta [naujoji] gyvenvietė tokia ubagiška, tas aptvėri̇̀mas – viskas išvien Sdb.
| prk.: Žmonių rūpesčių turėtų būti aptvėrimas sveikatos nuo visko, kas jai gali kenkti V.Kudir.
| refl. DŽ1, KŽ.
ǁ N užtvara, turėklai ir pan.: Tuneliai, tiltai, taip pat aptvėrimai (turėklai, apkalai, atkraščiai) turi būti visada sutvarkyti rš.
2. SD1119, Sut, N, NdŽ tvora: Duktė nudažė [tėvo kapo] aptvėri̇̀mą Dg.
3. SD1119, Sut, N aptverta vieta, aptvaras: Aplink didelį miško plotą ėjo toji virvė. Aptvėrimo vidury – aikštelė šokiams J.Balt. Seminarijos teritorija pratįso, imdama gerą dalį kunigaikščių pilies teritorijos su dalimi jos aptvėrimo Vaižg.
4. Sut → 1 aptverti 5: Nuo rožės tai da nukalbėjimas ir tas aptvėri̇̀mas (girnašluosčiu), ir sugydydavo Plvn.
1 atitvėri̇̀mas sm. (2)
1. DŽ1 → 1 atitverti 1.
2. atitverta vieta: Prieky kluono atatvėri̇̀mas – prieklaimė Smal.
1 įtvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ, įtvė́rimas (1) KŽ
1. BŽ45, NdŽ, KŽ → 1 įtverti 5: Duodavo buteliuką už ilgakotės įtvėri̇̀mą Kp. Tokiu įtvė́rimu nepjausi Kal.
| refl. NdŽ.
2. Ds žr. tvėrė 1: Dalgio įtvėri̇̀mą lengva pakeist Pmp.
3. žr. tvėrė 2: Be įtvė́rimo nepaarsi Pj.
4. Db → 1 įtverti 6.
5. aptverta vieta, užtvaras: Intvėri̇̀mai padaryta dėt šiaudam, pašaram DrskŽ.
6. gyvenimas, ūkis: Jie turia gerą įtvė́rimą, gerą ūkikę Vlkš.
1 ištvėri̇̀mas sm. (2)
1. S.Dauk, M, NdŽ → 1 ištverti 1.
2. → 1 ištverti 6: [Žiedai] palengvina dalgio įtvėrimą ir ištvėrimą rš.
1 nutvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. → 1 nutverti 1.
2. → 1 nutverti 5.
1 patvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ → 1 patverti 1, 2, 3.
1 pértvėrimas sm. (1) KŽ, PolŽ1214, pertvė́rimas (1) KŽ, pertvėri̇̀mas (2) Antš
1. SD1143, SD294, N, Amb, DŽ, NdŽ, KŽ pertvara: Tik arklys skuokt per pértvėrimą daržan Prng. Stubo[je] yr pértvėrimų Žal. Reiks pártvėrimą padaryti, ir būs vietos viskam supilti Vvr. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Partvėrimas Sut.
2. NdŽ, DŽ1 → 1 pertverti 3.
| refl. NdŽ.
3. NdŽ → 1 pertverti 6: Už tą vieną pártvėrimą šimtą litų [sumokėjau] Šts. Kasdien važinėjau pertvėri̇̀man Slm. Nebejau nė į pártvėrimą, išgijo savie – i stipčioju Bdr.
| refl. NdŽ.
4. KŽ → 1 pertverti 8.
1 pritvėri̇̀mas sm. (2); Sut → 1 pritverti 6: Christus nebjauris pritvėrimo žaizdos DP54.
1 sutvėri̇̀mas sm. (2) DŽ, sutvė́rimas (1) K, KŽ
1. NdŽ → 1 sutverti 5.
2. NdŽ → 1 sutverti 6.
| refl. NdŽ.
ǁ Sutvėrimas su gluosniais sugydo parlūžusį kaulą Gršl.
| refl. NdŽ.
3. sujungimas, pritvirtinimas, pritaisymas: Kurgi laikysis tokių rąstelių sienos be jokio sutvėri̇̀mo Kp.
| refl.: Susitvė́rimas, sukibimas KII383.
4. Q113, SD356, R93, MŽ122, Sut, S.Stan, N, K, M, J, LL65 → 1 sutverti 10: Pasaulio sutvėri̇̀mas NdŽ. Dėkavokimėg tam tai Ponui Dievui, tėvui mūsų, už geradėjystę sutvėrimo mūsų PK16. Nuog pradžios sutvėrimo to svieto visi esme ant jo baisios pavadinti tiesos SPI3. Nuog pradžios sutvėrimo Dievas sutvėrė juos vyrišku ir moterišku Ch1Mr10,6. Vis[a] pasiliekt kaip iš pradžios sutvėrimo (orig. sutvėrimu) buvo VlnE133. Senas dastamentas tur savėp apreiškimus Dievo nu sutvėrimo pasaulės lig gadynės Kristaus Viešpaties M.Valanč. Pradžioj, pirmą naktį po sutvėrimo, visi gyvulėliai, kur katras gulėjęs, tokius ir plaukus apturėjęs BsMtI11. Po sutvėrimo pasaulės daugel svieto prisiveisė Sln.
| refl.: Tie visi daiktai paslėpė savyje ir užlaikė saulės šilumą nuo pat susitvėrimo Blv.
5. Q152,213, SD1176, H179, R, MŽ, P, Sut, N, KI513, M, NdŽ kas sukurta (ppr. gyva būtybė, padaras): Dievs, … svietą šį sutverdams ir budavodams, daugel tūkstančių gyvų sutvė́rimų leido ir kožnam savo valgį bei gyvatą paskyrė K.Donel. Vyrai tegyvena pagal sumnenės kaip silpnam sutvėrimui motriškam čėstį priduodami Mž33. Dievas sutvėrė mane drauge su visais sutvėrimais Vln17. Sutvėrėjas stojas sutvėrimù DP39. Yra kitas gerbimas ir kloniojimas, ir garbė sutvė́rimui prideranti DP536. O stojos [angelas] ižgi ano mielo sutvėrimo sutvėrimu amžinai nuog pono savo prakeiktu ir nuobodum MP84. Didi ir patiešingi yra žodžiai Pono ir ižganytojo mūsų, kuriuos čionai mūsump biednop sutvėrimop … bylo MP112. Nupuolęs sutvėrimas tavas PK26. Iš tų knygų sūdis klausdamasis … teipagi ir kitiemus sutvėrimamus, kam neprisiveizdėjom SPI17. Eikit po cielą svietą, apisakykit evangeliją visiemus sutvėrimamus Ch1Mr16,15.
| Visi daiktai, kurie želia, yra sutvėrimai augantys TS1901,2-3. Du tiktai sutvėrimu tegal raminti ugnį, beje [v]anduo ir žemė S.Dauk. Taip dabar tie trys sutvėrimai – kosulys, batai ir pilvas, … vos ne vos iškentėjo kaip sunkiai savo nevalioj DS248. Visas sutvėrimas tai vindas vadinas, ir beigta Pgg.
ǁ menkas gyvūnas, padaras: Sutvėri̇̀mas stipras žuvelė, ana šaltakraujė Ob. Višta – landus sutvėri̇̀mas Gs. Žiemą miške gyvo sutvėrimo nerasi Dkš. Per žiurkę nėra sutvėrimo špėtnesnio Jnšk. Gal nelabai geras sutvėri̇̀mas to gyvatė, kad prie lojojimo priklauso Pl. Žiūrėsiu, kas čia do sutvėri̇̀mas – pacukas! Jsv. Kas ten par sutvėri̇̀mą!? Rz. Toks pat žmogus kaip i mas, sutvėri̇̀mas, vis tiek Dievo sutverti visi Rt. Gražybė šito sutvėri̇̀mo praklento – nėr kaip pykt Kp. Nelemtas sutvėrimas, žmogpalaikis LL67. Bjaurus sutvėri̇̀mas tas mano senis, o ant senatvės – viškiai Mžš. Piktas sutvėri̇̀mas aš Šmn. Na tai sutvėri̇̀mas: vėl iki dvylikos gausim laukt Smln. Aš kaimo sutvėri̇̀mas, tai į kaimą ir žiūriu PnmA. Visi gyvi sutvėrimai turi turėt liežuvį BsPI51. Tai inkyrùs sutvėrimė̃lis! (apie priešgyną moterį) Krok. Dovydas pasigailėjo dvejų metų sutvėrimėlio (mergaitės) ir parsivedė į namus S.Zob. Juns maži, smulkūs sutvėrimeliai ir taip saldžiai giestat! I.
^ Visi esam Dievo sutvėri̇̀mai Trgn. Dievo sutvėrimas, o į velnią panašus KrvP(Ps).
6. sing. col. Ev, I, SkvMr16,15 visa, kas sukurta (ppr. visa, kas gyva): Ką ženklina žodžiai: „visam sutvėrimui“? Visus žmones viso svieto A.Baran. Persakykite evangeliją visam sutvė́rimui DP225. Nesa yra Viešpatis mūsų ir mistras mūsų, ir Dievas mūsų, o mes sutvė́rimu ir tarnais ir mokytiniais jo DP528. Garbą tau duost bei visas dangus ir kožnas žmogus smertelnas ir visas sutvėrimas Mž161. Tą meilę apgręžė par prabangą sutvėrimop ir niekaniekiump to pasaulio, užmiršęs sutvėrėjį savą DK122. [Ponas,] kursai duost penukšlą visamui sutvėrimui Vln38. Ne tiktai jį mylėjo žmonės, bet ir visas sutvėrimas: paukščiai, žvėriai, medžiai LTR. Saulė užeina visą sutvėrimą LB167. Tada jaučiam kvepėjimą, sutvėrimo atgijimą (d.) Nm.
| Drebėjo po jo akimis visas sutvėrimas: dangus, žemė, marios, padangės MP122.
ǁ menki padarai: Skruzdėlės labai gudrus sutvėrimas J.Balč.
7. → 1 sutverti 11: Pirmutinis praktikos uždavinys … buvo žemaitiškos literatūros sutvėrimas LTI520.
8. Krš → 1 sutverti 12: Pryš kolūkio sutvė́rimą mašinų atsirado DūnŽ. Nū kolkozo sutvė́rimo čia tebesu Pvn.
| refl. NdŽ, Vvr, Krt, Sdb, Kp: Aš gimiau Lietuvos susitvė́rimu Lk. Daba trigubai daugiau primelžiam pieno kai pradžio[je] kolūkio susitvėri̇̀mo Lnkv. Nū pat kolūkio susitvė́rimo raštinė[je] sėda Šv. „Tėvynės sargas“ praneša apie susitvėrimą Lietuvoje draugystės „Skaitymo knygų ir laikraščių bei jų platinimo“ rš.
9. prk. prigimtis, būdas: Jis žydiškas, žydiško sutvėri̇̀mo Pbr. Ant sutvėri̇̀mo gražus būtų žmogus, ale teip tai neteisingas Lnkv. Tas vaikas iš viso sutvėri̇̀mo mamos (panašus į mamą) Upn.
10. sandara: Pramušei ledą – radai sidabrą, pramušei sidabrą – radai auksą: itai kiaušinio sutvėri̇̀mas Klt.
11. Kv, NmŽ tarpkojis; lyties organai: Kas par sijonai dabar?! Pasilenks – visas sutvėrimas matomas Šts. Trumpu sijonu mergė tūpės – ir sutvėrimas matyti Nt. Nekokios dab[ar] tos kelnės y[ra] – visi sutvėri̇̀mai matyties End.
1 užtvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ, DŽ1; LL125,304
1. → 1 užtverti 1: Už užtvė́rimą brãškės munie (juok.) Vn.
| refl. NdŽ.
2. tvora: Sulig tum užtvė́rimu muno arai Klk. Kap davė [mašina], visus užtvėrimùs velniop nunešė Prn. Kapų užtvėrimai sp. Ažutvėrimas SD1207.
3. KŽ užtverta vieta, aptvaras: Ažtvėri̇̀mas te toks gale yra teliokam Klt. Čia geri užtvė́rimai vištums DūnŽ.
4. refl. NdŽ → 1 užtverti 3 (refl.).
5. NdŽ, FzŽ375 → 1 užtverti 7: Užtvėrimo įrenginys SkŽ341.
6. Sut, NdŽ kuo sudaroma kliūtis, užtvara, užkardas.
1. Torų tvė́rimas a bobos darbas? DūnŽ. Tokiuo tavo tvėrimù visos tvoros gali būt netvertos Kp. Patys sodiškiai nuteis už torų netvė́rimą Pp. Tas tvė́rimas brangiau kainuo[ja] kaip vištos Žr. Kiek tai būtų medegos troboms, malkoms ir tvėrimui … tvorų A1885,47.
2. NdŽ.
3. SD139, KŽ tvora; aptvaras, užtvaras.
4. NdŽ → 1 tverti 6.
5. SD375, Sut, N, KŽ → 1 tverti 11: Angelų tvėri̇̀mas NdŽ. Joks atsitikimas neprisiliečia teip arti prie tvėrimo galybės kaip moterystė Blv.
6. padaras: Anas (velnias) pradėjo tvert tvėrimùs Ds.
7. KŽ → 1 tverti 12.
8. psn. kūrinys: Praslinko, teisybė, jau tie baisūs literatui – dailininkui laikai, kuomet išleidęs pasaulin kokį tvėrimėlį klausais… ir nieko… nieko!.. Pt.
9. KŽ → 1 tverti 13: Yra tai valstybės tvėrimo gadynė A.Janul. Kultūros tvėrimas ir tvarkymas rš.
| refl.: Nauji, nekaustyti vežimo ratai, matyt, dar nuo kolūkio tvėrimosi metų užkelti [ant aukšto] V.Bub. Didi nauda iš tvėrimos draugysčių TS1899,11.
10. prk. prigimtis, būdas: Vyrų tokis tvėri̇̀mas, jų turi būt viršus Drsk.
1 aptvėri̇̀mas sm. (2) DŽ1, aptvė́rimas (1) KŽ
1. NdŽ → 1 aptverti 1: Aptvėrimas pylimais ŽŪŽ154. Šulinio aptvėrimu niekas nesirūpino P.Cvir. Pirkau vielų aptvė́rimui Jrb. Penki šimtai litų kaštavo sodo aptvėri̇̀mas Pc. Ta [naujoji] gyvenvietė tokia ubagiška, tas aptvėri̇̀mas – viskas išvien Sdb.
| prk.: Žmonių rūpesčių turėtų būti aptvėrimas sveikatos nuo visko, kas jai gali kenkti V.Kudir.
| refl. DŽ1, KŽ.
ǁ N užtvara, turėklai ir pan.: Tuneliai, tiltai, taip pat aptvėrimai (turėklai, apkalai, atkraščiai) turi būti visada sutvarkyti rš.
2. SD1119, Sut, N, NdŽ tvora: Duktė nudažė [tėvo kapo] aptvėri̇̀mą Dg.
3. SD1119, Sut, N aptverta vieta, aptvaras: Aplink didelį miško plotą ėjo toji virvė. Aptvėrimo vidury – aikštelė šokiams J.Balt. Seminarijos teritorija pratįso, imdama gerą dalį kunigaikščių pilies teritorijos su dalimi jos aptvėrimo Vaižg.
4. Sut → 1 aptverti 5: Nuo rožės tai da nukalbėjimas ir tas aptvėri̇̀mas (girnašluosčiu), ir sugydydavo Plvn.
1 atitvėri̇̀mas sm. (2)
1. DŽ1 → 1 atitverti 1.
2. atitverta vieta: Prieky kluono atatvėri̇̀mas – prieklaimė Smal.
1 įtvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ, įtvė́rimas (1) KŽ
1. BŽ45, NdŽ, KŽ → 1 įtverti 5: Duodavo buteliuką už ilgakotės įtvėri̇̀mą Kp. Tokiu įtvė́rimu nepjausi Kal.
| refl. NdŽ.
2. Ds žr. tvėrė 1: Dalgio įtvėri̇̀mą lengva pakeist Pmp.
3. žr. tvėrė 2: Be įtvė́rimo nepaarsi Pj.
4. Db → 1 įtverti 6.
5. aptverta vieta, užtvaras: Intvėri̇̀mai padaryta dėt šiaudam, pašaram DrskŽ.
6. gyvenimas, ūkis: Jie turia gerą įtvė́rimą, gerą ūkikę Vlkš.
1 ištvėri̇̀mas sm. (2)
1. S.Dauk, M, NdŽ → 1 ištverti 1.
2. → 1 ištverti 6: [Žiedai] palengvina dalgio įtvėrimą ir ištvėrimą rš.
1 nutvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ
1. → 1 nutverti 1.
2. → 1 nutverti 5.
1 patvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ → 1 patverti 1, 2, 3.
1 pértvėrimas sm. (1) KŽ, PolŽ1214, pertvė́rimas (1) KŽ, pertvėri̇̀mas (2) Antš
1. SD1143, SD294, N, Amb, DŽ, NdŽ, KŽ pertvara: Tik arklys skuokt per pértvėrimą daržan Prng. Stubo[je] yr pértvėrimų Žal. Reiks pártvėrimą padaryti, ir būs vietos viskam supilti Vvr. Amilios ir Agniotės lovos užstatytos sulankstomais pertvėrimėliais iš rėmų ir drobės, užtrauktos ant šitų rėmų J.Balt. Partvėrimas Sut.
2. NdŽ, DŽ1 → 1 pertverti 3.
| refl. NdŽ.
3. NdŽ → 1 pertverti 6: Už tą vieną pártvėrimą šimtą litų [sumokėjau] Šts. Kasdien važinėjau pertvėri̇̀man Slm. Nebejau nė į pártvėrimą, išgijo savie – i stipčioju Bdr.
| refl. NdŽ.
4. KŽ → 1 pertverti 8.
1 pritvėri̇̀mas sm. (2); Sut → 1 pritverti 6: Christus nebjauris pritvėrimo žaizdos DP54.
1 sutvėri̇̀mas sm. (2) DŽ, sutvė́rimas (1) K, KŽ
1. NdŽ → 1 sutverti 5.
2. NdŽ → 1 sutverti 6.
| refl. NdŽ.
ǁ Sutvėrimas su gluosniais sugydo parlūžusį kaulą Gršl.
| refl. NdŽ.
3. sujungimas, pritvirtinimas, pritaisymas: Kurgi laikysis tokių rąstelių sienos be jokio sutvėri̇̀mo Kp.
| refl.: Susitvė́rimas, sukibimas KII383.
4. Q113, SD356, R93, MŽ122, Sut, S.Stan, N, K, M, J, LL65 → 1 sutverti 10: Pasaulio sutvėri̇̀mas NdŽ. Dėkavokimėg tam tai Ponui Dievui, tėvui mūsų, už geradėjystę sutvėrimo mūsų PK16. Nuog pradžios sutvėrimo to svieto visi esme ant jo baisios pavadinti tiesos SPI3. Nuog pradžios sutvėrimo Dievas sutvėrė juos vyrišku ir moterišku Ch1Mr10,6. Vis[a] pasiliekt kaip iš pradžios sutvėrimo (orig. sutvėrimu) buvo VlnE133. Senas dastamentas tur savėp apreiškimus Dievo nu sutvėrimo pasaulės lig gadynės Kristaus Viešpaties M.Valanč. Pradžioj, pirmą naktį po sutvėrimo, visi gyvulėliai, kur katras gulėjęs, tokius ir plaukus apturėjęs BsMtI11. Po sutvėrimo pasaulės daugel svieto prisiveisė Sln.
| refl.: Tie visi daiktai paslėpė savyje ir užlaikė saulės šilumą nuo pat susitvėrimo Blv.
5. Q152,213, SD1176, H179, R, MŽ, P, Sut, N, KI513, M, NdŽ kas sukurta (ppr. gyva būtybė, padaras): Dievs, … svietą šį sutverdams ir budavodams, daugel tūkstančių gyvų sutvė́rimų leido ir kožnam savo valgį bei gyvatą paskyrė K.Donel. Vyrai tegyvena pagal sumnenės kaip silpnam sutvėrimui motriškam čėstį priduodami Mž33. Dievas sutvėrė mane drauge su visais sutvėrimais Vln17. Sutvėrėjas stojas sutvėrimù DP39. Yra kitas gerbimas ir kloniojimas, ir garbė sutvė́rimui prideranti DP536. O stojos [angelas] ižgi ano mielo sutvėrimo sutvėrimu amžinai nuog pono savo prakeiktu ir nuobodum MP84. Didi ir patiešingi yra žodžiai Pono ir ižganytojo mūsų, kuriuos čionai mūsump biednop sutvėrimop … bylo MP112. Nupuolęs sutvėrimas tavas PK26. Iš tų knygų sūdis klausdamasis … teipagi ir kitiemus sutvėrimamus, kam neprisiveizdėjom SPI17. Eikit po cielą svietą, apisakykit evangeliją visiemus sutvėrimamus Ch1Mr16,15.
| Visi daiktai, kurie želia, yra sutvėrimai augantys TS1901,2-3. Du tiktai sutvėrimu tegal raminti ugnį, beje [v]anduo ir žemė S.Dauk. Taip dabar tie trys sutvėrimai – kosulys, batai ir pilvas, … vos ne vos iškentėjo kaip sunkiai savo nevalioj DS248. Visas sutvėrimas tai vindas vadinas, ir beigta Pgg.
ǁ menkas gyvūnas, padaras: Sutvėri̇̀mas stipras žuvelė, ana šaltakraujė Ob. Višta – landus sutvėri̇̀mas Gs. Žiemą miške gyvo sutvėrimo nerasi Dkš. Per žiurkę nėra sutvėrimo špėtnesnio Jnšk. Gal nelabai geras sutvėri̇̀mas to gyvatė, kad prie lojojimo priklauso Pl. Žiūrėsiu, kas čia do sutvėri̇̀mas – pacukas! Jsv. Kas ten par sutvėri̇̀mą!? Rz. Toks pat žmogus kaip i mas, sutvėri̇̀mas, vis tiek Dievo sutverti visi Rt. Gražybė šito sutvėri̇̀mo praklento – nėr kaip pykt Kp. Nelemtas sutvėrimas, žmogpalaikis LL67. Bjaurus sutvėri̇̀mas tas mano senis, o ant senatvės – viškiai Mžš. Piktas sutvėri̇̀mas aš Šmn. Na tai sutvėri̇̀mas: vėl iki dvylikos gausim laukt Smln. Aš kaimo sutvėri̇̀mas, tai į kaimą ir žiūriu PnmA. Visi gyvi sutvėrimai turi turėt liežuvį BsPI51. Tai inkyrùs sutvėrimė̃lis! (apie priešgyną moterį) Krok. Dovydas pasigailėjo dvejų metų sutvėrimėlio (mergaitės) ir parsivedė į namus S.Zob. Juns maži, smulkūs sutvėrimeliai ir taip saldžiai giestat! I.
^ Visi esam Dievo sutvėri̇̀mai Trgn. Dievo sutvėrimas, o į velnią panašus KrvP(Ps).
6. sing. col. Ev, I, SkvMr16,15 visa, kas sukurta (ppr. visa, kas gyva): Ką ženklina žodžiai: „visam sutvėrimui“? Visus žmones viso svieto A.Baran. Persakykite evangeliją visam sutvė́rimui DP225. Nesa yra Viešpatis mūsų ir mistras mūsų, ir Dievas mūsų, o mes sutvė́rimu ir tarnais ir mokytiniais jo DP528. Garbą tau duost bei visas dangus ir kožnas žmogus smertelnas ir visas sutvėrimas Mž161. Tą meilę apgręžė par prabangą sutvėrimop ir niekaniekiump to pasaulio, užmiršęs sutvėrėjį savą DK122. [Ponas,] kursai duost penukšlą visamui sutvėrimui Vln38. Ne tiktai jį mylėjo žmonės, bet ir visas sutvėrimas: paukščiai, žvėriai, medžiai LTR. Saulė užeina visą sutvėrimą LB167. Tada jaučiam kvepėjimą, sutvėrimo atgijimą (d.) Nm.
| Drebėjo po jo akimis visas sutvėrimas: dangus, žemė, marios, padangės MP122.
ǁ menki padarai: Skruzdėlės labai gudrus sutvėrimas J.Balč.
7. → 1 sutverti 11: Pirmutinis praktikos uždavinys … buvo žemaitiškos literatūros sutvėrimas LTI520.
8. Krš → 1 sutverti 12: Pryš kolūkio sutvė́rimą mašinų atsirado DūnŽ. Nū kolkozo sutvė́rimo čia tebesu Pvn.
| refl. NdŽ, Vvr, Krt, Sdb, Kp: Aš gimiau Lietuvos susitvė́rimu Lk. Daba trigubai daugiau primelžiam pieno kai pradžio[je] kolūkio susitvėri̇̀mo Lnkv. Nū pat kolūkio susitvė́rimo raštinė[je] sėda Šv. „Tėvynės sargas“ praneša apie susitvėrimą Lietuvoje draugystės „Skaitymo knygų ir laikraščių bei jų platinimo“ rš.
9. prk. prigimtis, būdas: Jis žydiškas, žydiško sutvėri̇̀mo Pbr. Ant sutvėri̇̀mo gražus būtų žmogus, ale teip tai neteisingas Lnkv. Tas vaikas iš viso sutvėri̇̀mo mamos (panašus į mamą) Upn.
10. sandara: Pramušei ledą – radai sidabrą, pramušei sidabrą – radai auksą: itai kiaušinio sutvėri̇̀mas Klt.
11. Kv, NmŽ tarpkojis; lyties organai: Kas par sijonai dabar?! Pasilenks – visas sutvėrimas matomas Šts. Trumpu sijonu mergė tūpės – ir sutvėrimas matyti Nt. Nekokios dab[ar] tos kelnės y[ra] – visi sutvėri̇̀mai matyties End.
1 užtvėri̇̀mas sm. (2) NdŽ, DŽ1; LL125,304
1. → 1 užtverti 1: Už užtvė́rimą brãškės munie (juok.) Vn.
| refl. NdŽ.
2. tvora: Sulig tum užtvė́rimu muno arai Klk. Kap davė [mašina], visus užtvėrimùs velniop nunešė Prn. Kapų užtvėrimai sp. Ažutvėrimas SD1207.
3. KŽ užtverta vieta, aptvaras: Ažtvėri̇̀mas te toks gale yra teliokam Klt. Čia geri užtvė́rimai vištums DūnŽ.
4. refl. NdŽ → 1 užtverti 3 (refl.).
5. NdŽ, FzŽ375 → 1 užtverti 7: Užtvėrimo įrenginys SkŽ341.
6. Sut, NdŽ kuo sudaroma kliūtis, užtvara, užkardas.
Lietuvių kalbos žodynas